Amien Rais
Amien Rais | |
|---|---|
![]() Potret sebagai calon presiden, 2004 | |
| Ketua Majelis Permusyawaratan Rakyat Republik Indonesia ke-10 | |
| Masa jabatan 3 Oktober 1999 – 30 September 2004 | |
| Presiden | Bacharuddin Jusuf Habibie Abdurrahman Wahid Megawati Soekarnoputri |
| Wakil | Ginandjar Kartasasmita Husnie Thamrin Jusuf Amir Feisal Kwik Kian Gie (1999) Soetjipto Soedjono (1999–2004) Matori Abdul Djalil (1999–2001) Cholil Bisri (2001–2004) Hari Sabarno (1999–2001) Agus Widjojo (2001–2002) Slamet Supriadi (2002–2004) Nazri Adlani Oesman Sapta Odang (2002–2004) |
| Anggota Dewan Perwakilan Rakyat Republik Indonesia | |
| Masa jabatan Daftar anggota Dewan Perwakilan Rakyat Republik Indonesia periode 1999–2004 – 30 September 2004 | |
| Presiden | Bacharuddin Jusuf Habibie Abdurrahman Wahid Megawati Soekarnoputri |
| Ketua | Akbar Tandjung |
| Grup parlemen | Fraksi Reformasi (Partai Amanat Nasional) |
| Daerah pemilihan | DKI Jakarta |
| Ketua Umum Partai Amanat Nasional ke-1 | |
| Masa jabatan 23 Juni 1998 – 9 April 2005 | |
Pendahulu tidak ada; jabatan baru Pengganti Soetrisno Bachir | |
| Ketua Majelis Syuro Partai Ummat | |
| Mulai menjabat 29 April 2021 | |
| Ketua umum | Ridho Rahmadi |
Pendahulu tidak ada; jabatan baru Pengganti Petahana | |
| Ketua Umum Pimpinan Pusat Muhammadiyah ke-12 | |
| Masa jabatan 1995–1998 | |
Pendahulu Ahmad Azhar Basyir Pengganti Syafii Ma'arif | |
| Informasi pribadi | |
| Lahir | 26 April 1944 (umur 81) Surakarta, Hindia Belanda yang Diduduki Jepang |
| Partai politik | (sejak 2021) |
| Afiliasi politik lainnya | PAN (1998–2020) |
| Suami/istri | Kusnasriyati Sri Rahayu
(m. 1969) |
| Hubungan |
|
| Anak | 5, termasuk: |
| Orang tua | Sudalmijah Suhud Rais (ibu) |
| Alma mater | |
| Pekerjaan | Aktivis Islam, politikus |
| Tanda tangan | |
Muhammad Amien Rais, (pilotutu 26 April 1944) yito tawu ngota politisi Indonesia, sa'ati botiya lowali ta'uwa lo Majelis Syuro Partai Ummat tilumula inggidu partai botiya pilopotihulo tanggal 29 April 2021. Ngopohiya leeto, tiyo olo lojabati mayi lowali Ketua Majelis Permusyawaratan Rakyat Republik Indonesia, 3 Oktober 1999 sambe 30 September 2004. Te Amien rais botiya otawa lotawu tokoh lo Muhammadiyah.[1] Tiyo olo taa lopotihulo Partai Amanat Nasional wawu Partai Ummat.
Tanggule Amien Rais yilumuneto motilango to dunia politik Indonesia, lowali tala ngotaliyo ta kritis ode tililahepo tinepo pemerintahan Orde Baru yimbi-yimbide mopulito to walungo kekuasaan Presiden Soeharto. Tiyo lopotihulo Partai Amanat Nasional to masa Reformasi to walungo pemerintahan Presiden B. J. Habibie maa lopoluli mowali mopotihulo partai ngohuntuwa.[2] Tiyo lojabati lowali Ketua Umum PAN inggidu partai partai botiya pilopotihulo sambe taawunu 2005 wawu diila loticaloni mowali Ketua Umum to Kongres II.[3]
Tutumulo wawu pondidikan
[boli'a | boli'a bungo]Amien Rais pilotutuliyo to Surakarta, Jawa Tengah, wala'a oluwoliyo le Suhud Rais wawu Sudalmiyah Rais. Mongodula'aliyo botiya tawu lo Muhammadiyah to Surakarta. Tiyamoliyo, Suhud Rais lulus lonto SMA Mualimin Muhammadiyah, wawu hemokalaja to kantori urusan agama Surakarta. Tiyo olo anggota lo Dewan Pendidikan Muhammadiyah to Surakarta. Tiiloliyo, Sudalmiyah, pilotutu to taawunu 1912, aktivis lo Aisyiyah, lembo'a lo mongobuwa to walungo Muhammadiyah, wawu maa lowali ta'uwa lo lembo'a botiya 20 taawunu.[4] Tiyo lulus lonto sikola keguruan Muhammadiyah 'Hogere Indlansche Kweekschool'. Tiyo olo anggota partai Masyumi to taawunu 1950-an. Tiiloliyo botiya yilate to taawunu 2001.[5][1]
Karir
[boli'a | boli'a bungo]Lapato lo kuliah to Amerika, te Amien Rais lowali tala ngota lo masa'ala Timur Tengah, wawu tiyo kritis ode tinepo luarnegeri lo Amerika. Tiyo olo aktif to Muhammadiyah to taawunu 1985. Taawunu 1990 lowali wakil kotua lo muktamar to Yogyakarta. Ngopohiya leeto, tiyo olo aktif to Ikatan Cendekiawan Muslim Indonesia. Amien Rais lowali ta'uwa lo Dewan Pakar ICMI, dabo tiyo lotowuli to jabatan boyito taawunu 1997, sababu mo'owali mobuhunga wolo pamarenta tomimbihu kasus Busang wawu Freeport. To taawunu 1995, Amien Rais lowali ta'uwa lo Muhammadiyah, lotowoli olo ta'uwa tanggula Azhar Basyir, ta'uwa to'u boyito, dabo yilate lapato boheli lojabati ulangi lowali ta'uwa lo Muhammadiyah.
Politik
[boli'a | boli'a bungo]To taawunu 1998, te Amien Rais mo'owali mo kritik ode pamarenta wawu maa lowahe'a wolo kokoliyo'o reformasi. Sambe pamarenta Orde Baru maa lodini tililahepo demontrasi u hemopolayi'o suara lo ra'iyati tomimbihu reformasi. To hulalo Mei 1998, kota Jakarta maa lo'antulu pilobu lo tawu. Polisi wawu tentara diila mambo longurusani keamanan. To sa'ati boyito Presiden Soeharto boheli lopona'o kunjungan kenegaraan ode Kairo, Mesir. Lohuwalingayi ode Indonesia, Presiden Soeharto maa longotota situasi didu mowali aturuwolo.
Referensi
[boli'a | boli'a bungo]- 1 2 Andryanto, S. Dian (2022-04-26). "78 Tahun Amien Rais, Perjalanan Politiknya hingga Mendirikan Partai Ummat". Tempo (dalam bahasa Inggris). Diakses tanggal 2023-01-15.
- ↑ Arjanto, Dwi (2022-08-23). "Kilas Balik Pendirian PAN 24 Tahun Lalu: Reformasi 1998, Amien Rais dan Menggusur Orba". Tempo (dalam bahasa Inggris). Diakses tanggal 2023-01-15.
- ↑ Farisa, Fitria Chusna (2022-04-16). "Profil Ketua Umum PAN: dari Amien Rais hingga Zulkifli Hasan". KOMPAS.com (dalam bahasa Indonesia). Diakses tanggal 2023-01-15.
- ↑ "Kisah di Balik Nama Ibu Amien Rais yang Diabadikan di Masjid Baru UMS". Tribunsolo.com (dalam bahasa Indonesia). Diakses tanggal 2023-06-27.
- ↑ Suryadinata, Leo (2002). Elections and Politics in Indonesia (dalam bahasa Inggris). Institute of Southeast Asian Studies. ISBN 978-981-230-121-5.




