Lompat ke isi

Kesenian Korea

Lonto Wikipedia, ensiklopedia pereyi bahasa Hulontalo
Lukisan Avalokiteshvara dari zaman Dinasti Goryeo.

Kesenian Korea deuyito jenis kesenian layi-layi’o to Korea lonto zaman kuno.[1] Ciri-ciri kesenian visual upilohutuliyo lo ra'iyati Semenanjung Korea lopoluneto o kesederhanaan, spontanitas, wawu naturalisme.[1]

Kesenian bungaliyo lo Korea lololimo dadata wayingo Tionghoa, U milulayiyaliyo to’u pilopotihuliyo koloni-koloni Tiongkok to tawunu 108 SM to bakasi limbunga kerajaan Gojoseon. Agama Buddha pilopo’otaliyo to Tiongkok to tawunu 372, lowali bungo inspirasi karya seni bangsa Korea tunggulo abad ke-15.[1] Pada masa Tiga Kerajaan Korea|Tiga Kerajaan, karya-karya seni Korea pilohutuliyo todelomo bentuk-bentuk arsitektur pagoda, perhiasan, tembikar, wawu ukiran|ukir-ukiran lowali dedikasi ode Buddhisme.[2]

Bentuk keterampilan seni tawu lo kerajaan Goguryeo pilopobilohiyo wolo lukisan dinding to kukuburuwala mulolo to ibu kota bungaliyo Goguryeo (masatiya to Manchuria) wawu uwewoliyoma’o to Kangseo, provinsi Pyongan Selatan. Tawu Silla lohutu seni musik Hyangga to umumuliyoma’o tuwa-tuwanga syairi-syairi Buddhis.

Dinasti Goryeo

[boli'a | boli'a bungo]

Buddhisme londu’o lebe lolotola’o to lipu Goryeo wawu dominan ode budaya seni limoboliyo.[2] Delomo bidang arsitektur, dadata pagoda, arca wawu kuil-kuil Buddha bilonguliyo, bodelo humaya Kuil Buseok wawu Kuil Sudeok.[2] to masa boti musiki Tionghoa yilawoliyomayi lonto Dinasti Tang|Tang wawu Dinasti Song|Song u tanggu-tanggula Dangakwawu Aak.[2] Musik-musik boti sama-sama yilumayi’o wolo musik asli, Hyangak.[2] Karya seni uda-uda’a lonto zaman botiye kemungkinan deuyito seni Keramik Hijau Goryeo u pilopo’otaliyo lonto Dinasti Song|Song dabo lowali pilohutuliyo wolo gaya lohihilawo sehingga mo’otariki perhatian penikmat seni toTiongkok wawu Timur Tengah.

Dinasti Joseon

[boli'a | boli'a bungo]

To masa Dinasti Joseon, kesenian lukisan layi-layi’o da’a.[3] Seni lukis awal Joseon pilongaruliyo wolo cara mogambari gaya Tionghoa, dabo to masa-masa lapatiyoma’o, para seniman Joseon mulai lopolayi’o gaya limongoliyo lohihilawo.[3] timi’idu pelukis to kantori hepogambariyalo pomalenta (dohwaseo), mogambari todelomo tilahepa lo tema jenis , mulaiama’o lonto bunga, pilomulo, burungi, photo lobatanga hihilawo,tutumulo ngohuyi-ngohuyi wawu binatangai. Towolotiyo gilambari le Joseon uda-uda’a deuyito Kim Hong-do wawu Jeong Seon.

Musiki tradisional bilinaliyo malihe kerajaan wawu kuil-kuil Konfusius. Ta bangusa menikmati musik istana hepopobilohuliyo olo para musisi wawu penari lo Malihe U ekslusif.[2] Seni arsitektur bilo-bilohe lonto kontruksi bangunan-bangunan malihe wawu pendopo dilutuwaliyo lowarna u meriah da’a wolo teknik 'dancheong'. Ngotayadiyo da’a arsitektur Joseon lopobu lahungo olo invasi Jepang topulito abad ke-16. Bolo sisa-sisaliyo lo bangunan silalamati deuyito Sungnyemun|Namdaemun wawu Dongdaemun.[2] to pulito periode Joseon, budaya otolopa wawu Japangi mulai tilumuwoto wawu loheyinga kesenian Korea.

Bilohi olo

[boli'a | boli'a bungo]
  • Hanji
  • Genta Raja Seongdeok

Referensi

[boli'a | boli'a bungo]

reflist

  1. 1 2 3 Steven, Mark A (2000). Merriam Webster's-Collegiate Encyclopedia. Merriam Webster, Inc , Springfield, Massachusetts. hlm. 897. ISBN 0-87779-071-5 Periksa nilai: checksum |isbn= (bantuan).
  2. 1 2 3 4 5 6 7 en cite book |last = Nahm. Ph. D |first = Andrew |authorlink = Andrew C. Nahm. Ph. D |title = A Panorama of 5000 Years: Korean History |publisher = Hollym International Corp, Elizabeth, New Jersey |year =2009 |doi = |id =ISBN 0-930878-68-X }}
  3. 1 2 enThe History of Korean Paintings, korean-arts. Diakses pada 26 Mei 2010.