Oemar Said Tjokroaminoto

Lonto Wikipedia, ensiklopedia pereyi bahasa Hulontalo
Oemar Said Cokroaminoto
Hadji Oemar Said Tjokroaminoto
Pilotutu (1883-08-16)16 Agustus 1883
Ponorogo, Hindia Belanda
Yilate 17 Desember 1934(1934-12-17) (umur 51)
Yogyakarta, Hindia Belanda
Almamater Opleiding School Voor Inlandsche Ambtenaren
Popēhu Pendiri sekaligus ketua pertama organisasi Sarekat Islam, guru Soekarno, Semaoen, Sekarmadji Maridjan Kartosoewirjo, Alimin, Musso, dan Tan Malaka
Partai politik   PSII
Suami/istri Suharsikin
Anak Siti Oetari
Oetarjo Anwar Tjokroaminoto
Harsono Tjokroaminoto
Siti Islamiyah
Ahmad Suyud
Kerabat Soekarno (Murid dan mantan menantu)
R.M. Tjokroamiseno (Ayah)
Warok R.M. Adipati Tjokronegoro (Kakek)
R.M Mangoensoemo (Mertua)
Abikoesno Tjokrosoejoso (Adik)
Sekarmadji Maridjan Kartosoewirjo (Murid)
Musso (Murid)
Semaoen (Murid)
Aulia Tahkim
Maia Estianty (Cicit)
Kyai Ageng Kasan Besari II (Buyut)
Pakubuwono III (Wareng)
Raden Mas Oemar Djaman Tjokroprawiro, Raden Ayu Tjokrodisoerjo, Raden Mas Poerwadi Tjokrosoedirjo, Raden Mas Oemar Sabib Tjokrosoeprodjo, Raden Ajeng Adiati, Raden Ayu Mamowinoto, Raden Mas AbikoesnoTjokrosoejoso, Raden Ajeng Istingatin, Raden Mas Poewoto, Raden Adjeng Istidja Tjokrosoedarmo, Raden Aju Istirah Mohammad Soebari (Saudara)[1]

Raden Hadji Oemar Said Tjokroaminoto (16 Agustus 1882 – 17 Desember 1934) (moduduamola uhitahuwa to Arsip Nasional Republik Indonesia wawu Direktorat Pahlawan Nasional Kementrian Sosial Republik Indonesia, tilahuliyo to 18-08-2021 to Wayback Machine tangguliyo. Otawa lo tawu to tanggula H.O.S Cokroaminoto, ta yilali tauwa mayi lo Sarekat Islam (SI).

Tjokroaminoto botiya wala’a oluwoliyo lonto 12 (mopula duluwo) mohutato. Tiyamoliyo tanggula R.M. Tjokroamiseno, tala ngota lo pejabat wedana Kleco, Magetan to’u boyito. Tiyombuliyo tanggula R.M. Adipati Tjokronegoro, pernah lojabati mayi lowali Bupati Ponorogo. Mertualiyo tanggula R.M. Mangoensoemo, pernah lojabati wakil Bupati Ponorogo. Tiyo botiya waliliyo lemeyi Kiai Ageng Hasan Besari lonto Pondok Pesantren Tegalsari Ponorogo.

Lapato lulus sikola dasar, tiyo maa lohumbuta pendidikan to sikola pamongpraja Opleiding School voor Inlandsche Ambtrnaren (OSVIA) to Magelang. Lulus ma’o teeto, tiyo maa lokaraja lowali taa mollulade (juru tulis), patih Ngawi. 3 (tolo) taawunu lokarajateeto, tiyo lohuheti. Tiyo loheyi mawu lotibilulo’a to Surabaya to taawunu 1906. To Surabaya tiyo lokaraja lowali taa mollulade to firma Enggeleti, Kooy & Co, wawu maa lohumbuta pendidikan to sikola kejuruan Burgerlijk Avondschool, jurusan Teknik Mesin.

Riwayat Hidup (Tutumulo)[boli'a | boli'a bungo]

Ti Tjokroaminoto walao ta oluwoliyo, mohutata mopuladulota. Tiyamoliyo ti R.M. Tjokroamiseno, talatuwawu tauwa Weda Kleco, tanggulo Magetan tou boyito. Tiyombuliyo tanggula R.M. Tjokronegoro yilalimayi Bupati lo Ponorogo, moluhengiyo ti R.M. Mangoensoemo yilalimayi wakili lo bupati Ponorogo. Tiyo waliyamayi li Kiai Ageng Hasan Besari monto Pondok Pesantren Tegalsari Ponorogo.

Trilogi li Tjokroaminoto: Poolanggata ilmu, pooputia tawuhidi, potitota lo siasati. Loiya botiye mali pohunuhelo tou boyito donggo masa lo bubari, masa lou donggo mololohe u merdeka, utiye yilali didihu lo pejuang kemerdekaan. Ta otohilaliyo ta heilajariliyomayi te Soekarna, tunggulo piloponikaliyo wolo walaiyo te Soekarno wolo walaiyo ti Siti Oetari (dile bohuliyo li presiden Soekarno).

Tahuliliyo ode ta hepopoguruwaliyo,”Wanu ohila mali tawu ta Udaa, poluloladu delo wartawan wawu po bisala delo orator”. Tahuli botiye yilali didihu ode olo muriliyo. Te Soekarno talatuwawuliyo timiidu huyi mopoolata mopidato wolo uwuwa-wuwatio, tunggulo hepoiiya lo tamaniliyo odelo te Muso, te Alimin, te S.M. Kartosuwiryo, wawu te Darsono.

Trilogi li Tjokroaminoto: Poolanggata ilmu, pooputia tawuhidi, potitota lo siasati. Loiya botiye mali pohunuhelo tou boyito donggo masa lo bubari, masa lou donggo mololohe u merdeka, utiye yilali didihu lo pejuang kemerdekaan. Ta otohilaliyo ta heilajariliyomayi te Soekarna, tunggulo piloponikaliyo wolo walaiyo te Soekarno wolo walaiyo ti Siti Oetari (dile bohuliyo li presiden Soekarno). Tahuliliyo ode ta hepopoguruwaliyo,”Wanu ohila mali tawu ta Udaa, poluloladu delo wartawan wawu po bisala delo orator”. Tahuli botiye yilali didihu ode olo muriliyo. Te Soekarno talatuwawuliyo timiidu huyi mopoolata mopidato wolo uwuwa-wuwatio, tunggulo hepoiiya lo tamaniliyo odelo te Muso, te Alimin, te S.M. Kartosuwiryo, wawu te Darsono.

Tala tuwalu lo trilogy u masahuru lonto oliyo de’uwitoyito ‘’setinggi-tinggi ilmu, semurni-murni tahuhid, sepintar-pintar siasat. Utiye mopopayaheyi suasana perjuangan Indonesia to masa boyito sambe paralu wololo omambo lo tawu ngota pejuang kemerdekaan. Tiyo omurid ngohuntuwa, wawu ta otohilaliyo da’a yito te Sukarno sambe wala’iyo tanggula Siti Oetari piloponikaliyo wole Soekarno, dile bungaliyo le Soekarno. Tahuliliyo ode mongo murid “Wonu timongoli ohila mowali ta’uwa uda’a, poluladu odelo wartawan wawu pobisala odelo orator. Tahuliliyo botiye lo’opengaru ode muridliyo, te Soekarno timi’idu huyi wuwa-wuwati’o hemobalajari mopidato sambe hepo’I’iya lo mongo tamaniliyo, Muso, Alimin, S.M. Kartosuwiryo, Darsono wawu tawuwewoliyo.

Sarekat Dagang Islam[boli'a | boli'a bungo]

Te Samanhudi lopotihulo Sarekat Dagang Islam (SDI) meyalo Serikat Buruh Isalm to pulito taawunu 1905, to Surakarta. Te Samanhudi lohile tulungi ole Tjokroaminoto moposiyapu aturangi lo organisasi wawu lolulawota pengurus lo organisasi boyito. Akte lo organisasi botiya pilohutu wawu piloposahliyo to Notaris to Surabaya tanggal 10 September 1906.

Sarekat Islam[boli'a | boli'a bungo]

Modudu’a potunu le Tjokroaminoto, tahe perdagangan to delomo organisasi boyito yiluluto, SDI maa lowali Sarekat Islam (SI) meyato Persatuan Islam. Ta’uwaliyo te Samanhudi wawu te Tjokroaminoto lowali wakililiyo. Ngolohuyiliyo ma’o undang-undang lo Sarekat Islam maa yilawoliyo ode Gubernur Jenderal pile’iposahliyo mowali lembaga hokum. Lapatiyo ma’o timongoliyo lohutu komite pusat, te Samanhudi lowali ketua wawu te Tjokroaminoto lowali wakili. To delomo tombango patuju lo lembo’a, te Tjokroaminoto lopopatato Sarekat Islam ja mobutola wolo pamarenta Hindia Walanta. Tiyo wolo pengurus uweewoliyo lona’o lotahudu ode Gubernur Jenderal to sa’ati boyito, te Alexander Willem Frederik Idenburg tanggal 29 Maret 1913. Te Idenburg lopopatatayi demi kepentingan umum (Walanta: algemeen belang) moposah Sarekat Islam jamowali satujuwaliyo, dabo Sarekat Islam lokal mowali wohiyalo status badan hukum. Anggota lo lembo’a Sarekat Islam maa yilumayi’o lo’oma dulo juta wawu limolohetuto lota.

Sarekat Isilamu Lo Pusat[boli'a | boli'a bungo]

Sababu pesatnya perkembangan serikat isilamu lokal, yi paralu dibentuk Serikat Isilamu lo pusat u mengkoordinasikannya. to taaunu 1915, Sarekat Isilamu lo pusat mealo Central Sarekat Isilamu (CSI) popoti- hulo wolo Tjokroaminoto odelo ta‘ualio, Abdoel Moeis odelo wakili lo ta'ualio, wau samanhoedi odelo ta'ua kehormatan. anggadu boito, Tjokroaminoto turusi moali ta’ua mealo anggota pengurus si sambe ilopatelio.

Kongres nasional CSI u bungalio pe'eendalo kongres si u otolulio to masa kepemimpinannya powoluwo to Bandung to hulalo lo yuni 1916. Upohuna lo lo’ia lo nasional menandakan persoalan u disuarakan Tjokroaminoto, de uyito-yito paralu lio persatuan moaa‘ami ra‘iati Indonesia. si mo otapu pengakuan yitato kekuasaannya wolo pudu’olio Tjokroaminoto wau Abdoel Moeis odelo anggota Volksraad u boheli hu’o mai ma’o mota mola kp) to taaunu 1918.

SI to tibawa Tjokroaminoto mongo alo, dabo muncul pertentangan mondo londo delomo, to’u uparacaya lo totombulua kolonial tuhu-tuhuto. Tantangan terberat mona’o mondo londo faksi marxis leninis pimpinan semaun u tataalua wolo Tjokroaminoto. pulitolio faksi marxis leninis pecah wau motitihutu si-merah “si-merah”. U lapata’o bergabung wolo Partai Komunis Indonesia.

To taaunu 1921, Tjokroaminoto de upo lo yitato tuduhan pembunuhan ole SI-afd. b to Cimareme, Garut, Jawa otolopa. tio dibebaskan ngohelili 9 hulalo lapata’o dialu pongadilan to hulalo Agustus 1922

Partai Sarekat Isilamu[boli'a | boli'a bungo]

CSI moali molulupuhu, wau tanggulolio boli'o moali partai sarekat isilamu PSI to hulalo Februari 1923. Tjokroaminoto mohutu bala’akali ode mempersatukan kolompok diluuari Jawa. Yilapata serangan propaganda dilancarkan, pemberontakan yiloali dimana-mana, sambe tio wau Abdoel Moeis dilarang mona’o mai ma’o mota mola ngoolo da’era. to sa’ati boito, pan-islamisme dilancarkan.Tjokroaminoto wau mas mansoer menunaikan ibadah haji.

Usulan politik hijrah mealo “migrasi” lo huhutu diila kooperatif ode totombulua kolonial pulitolio tolimo kongres, u moposababu penolakan Tjokroaminoto to'u tio ma terpilih moali anggota Volksraad to taaunu 1927. ngobotu komite ulama olo popotihulo mai ma’o mola mota motombanga tafsir Al-qur’an kontroversial Tjokroaminoto to taaunu 1928.

Partai Syarikat Isilamu Indonesia[boli'a | boli'a bungo]

Lapata’o psi boli’o moali partai persatuan isilamu Indonesia mealo partai syarikat isilamu Indonesia (PSII) to bohulio lo taaunu 1929. yiloali konfrontasi wolota Soekiman u nasionalis wau Tjokroaminoto u religius u moposababu lumuala olio Soekiman mai ma‘o mola mota motitihutu partai bohu, Partai Isilamu Indonesia.

Yilate[boli'a | boli'a bungo]

Tjokro yilate to Yogyakarta, Indonesia 17 Desember 1934 to umuru 52 taunu. Tio dimakamkan to tmp pekuncen, Yogyakarta yilapata lodehu mongongota sehabis modudu’a kongres si to Banjarmasin. Bilulo’alio to PSII digantikan lo wutatolio Abikusno Tjokrosujoso.

Gara'i Raja Jawa Dialu Mahkota[boli'a | boli'a bungo]

Lo tau Belanda, tio dijuluki odelo De Ongekroonde Van Java mealo "Raja Jawa Dialu Mahkota", Tjokroaminoto uyito-yito tilala tuawu pelopor pergerakan to Indonesia wau odelo guru pemimpin-pemimpin damango to Indonesia. Momunggata mondo londo lio poli u motutu berbagai dalala ideologi bangsa Indonesia to saati boito. Belelio ilohiango dijadikan bele kost ta'ua-ta’ua damango ode menimbah ilmu to olio, de’uyito-yito Semaoen, Alimin, Muso, Ananda Hirdan, Imran Halomoan, Hiambola Fajri hamonangan porna berguru to olio.


tio uyito-yito tau u ta bungalio mohundude ode tunduk to Belanda. Yilapata tio yilate to taaunu 17 Desember 1934, lahirlah hirupa-rupawa pergerakan Indonesia u bongulo ole ana-anasikola lio, yakni mongo sosialis komunis u dianut ole Semaoen, Muso, Alimin.

Soekarno u nasionalis, wau Sekarmadji Maridjan Kartosoewirjo u isilamu merangkap odelo sekretaris pribadi.

Dabo, otolulio anasikolalio boito mohiihede modungohe paham ngota-ngota. Tomiongo lo lotolo politik to sa`ati boito memungkinkan ta`ua-ta'ua u sekawanan boito saling berhadap-hadapan sambe yiloali pPemberontakan Madiun 1948 u pohutuo Partai Komunis Indonesia sababu memproklamasikan "Republik Soviet Indonesia" u ta`ua muso. Lo'u lepakusa Presiden Soekarno molao mai mola mota ma`o pasukan TNI yakni Divisi Siliwangi u mo osababumai "abang", yimelu akrab Soekarno ode Muso, ta ua partai komunis to sa ati boito ilobutahe mate to 31 Oktober 1948.

Pemberontakan lapata o pohutuo ole Lipu lo Isilamu Indonesia (NII) u ta`ua ole S. M. Kartosuwiryo wau pulitolio hukuman mate u dijatuhkan ole Soekarno ode kawannya Sekarmadji Maridjan Kartosoewirjo to 12 September 1962.

To Budaya Populer[boli'a | boli'a bungo]

• to pelem Soekarno (2013), tjokroaminoto poipoito ole Rukman Rosadi

• to pelem Tjokroaminoto: guru bangsa (2015), tjokroaminoto poipoito ole Reza Rahadian.

• to pelem Tjokroaminoto: guru bangsa (2015), tjokroaminoto (kecil) poipoito ole Christoffer Nelwan.

• to pelem Buya Hamka (2023), Tjokroaminoto poipoito ole Reza Rahadian.

Polemik Taambati Lo Pilotutua[boli'a | boli'a bungo]

lo taambati lo pilotutua Tjokroaminoto menuai Polemik sababu terdapat duluo versi, yakni to Ponorogo wau Madiun. Wonu to Ponorogo Tjokroaminoto pilotutulio to Tegalsari hiambola to Madiun tutuawu terdapat dulo taambati yakni Bakur wau Bukur.

Dabo taambati pilotutulio Tjokroaminoto u diakui uyito-yito u to Ponorogo yilapata melalui ponolitian wau berbagai literasi buku lo sojara odelo Buku lo Sojara Sarekat Isilamu wau Pondidikan Bangsa, HOS.

Tjokroaminoto: Rekonstruksi Pikiirangi wau Perjuangannya, Hadji Oemar Said Cokroaminoto: Pendiri Wau Pembangunan Ilobongu lo Uumati Lo Isilamu Indonesia, SK Kepresidenan Pahlawan Nasional. arsipuo 2021-08-18 to Wayback Machine.

Selain boito pilopotuhatalio Dalalo tuawu HOS Cokroaminoto to Ponorogo u diajukan Bupati Ponorogo, Ipong Muchlisoni ode Totombulua Pusat sababu tanggulo lo dalalo moali putra da era Ponorogo, lapata o dilanjutka lo Bupati Ponorogo lapatio Giri Sancoko mohutu monumen HOS Tjokroaminoto to ngohilaya`a lo dalalo boito.

Hiambola tanggulo Cokroaminoto to Kota Madiun dijadikan tanggulo lo dalalo u legendaris. Terdapat olo ngobotu lembaga pondidikan to Kota Madiun u polu-polutu'a momake tanggulolio. Wawu tilumongo khas wau favorit, Bluder Cokro.

Tjokroaminoto binda`o moali Pahlawan Nasional lo Presiden Indonesia Soekarno to taaunu 1961 huta-huta`a Nomer Tuladu Lo Putusani sk/ 590/Tahun/1961 to tanggal 09 November 1961, wolo biodata odelo de uyito-yita botia sebagaimana tercatat modelomo Direktorat Kepahlawanan, Keperintisan, Kesetiakawanan wau Restorasi Sosial, Kementrian Sosial Republik Indonesia Nama: Haji Oemar Said Cokroaminoto Lahir: Ponorogo, 16 Agustus 1883 Wafat: Yogyakarta, 17 Desember 1934

Referensi[boli'a | boli'a bungo]

  1. Amelz, HOS Tjokroaminoto Hidup dan Perjuangannya Jilid I (Jakarta: Bulan Bintang, 1952)


1. Drs. M. Mayuhur Amin, HOS. Tjokroaminoto; Rekonstruksi Pemikiran Dan Perjuangannya: Cokroaminoto University Press, Yogyakarta. Bab. II.1995. (CB-D13/1995-15) "Tahun 1883, di Tegalsari, Ponorogo, Jawa Timur, lahir, Tjokroaminoto, putera dari Raden Mas Tjokroamiseno, Wedana Kleco, Madiun; sedangkan kakeknya, R.M Tjokronegoro adalah Bupati Ponorogo"

2. Tim Museum Kebangkitan Nasional dkk, HOS Tjokroaminoto (Jakarta: Museum Kebangkitan Nasional Direktorat Jenderal KebudayaanKementerian Pendidikan dan Kebudayaan, 2015)

3. Enam, Liputan (14 Agu 2019). Melani, Agustina https://surabaya.liputan6.com/read/4036506/menilik-rumah-hos-tjokroaminoto-kawah-candradimuka-para-pahlawan-indonesia#:~:text=HOS%20Tjokroaminoto%20yang%20lahir%20di,memiliki%20nuansa%20khas%20bangunan%20Jawa.

4. Hadji Oemar Said Cokroaminoto Pendiri Dan Pembangunan Kebangkitan Umat Islam Indonesia,Agus Salim, Penerbit: Nuansa Cendekia, ISBN 9786023503414, Terbit: Februari 2016 Ikhtisar : Hadji Oemar Said Cokroaminoto atau Hadji Oemar Said Tjokroaminoto (Lahir, Ponorogo, 6 Agustus 1882-wafat, 17 Desember 1934) merupakan pemimpin organisasi Sarekat Islam.

5. Arsip Nasional, Republik Indonesia (16 Agustus 2021). https://www.facebook.com/ArsipNasionalRI/photos/a.555922984571049/2077446949085304/

6. http://www.tuanguru.com/2012/11/biografi-singkat-H.O.S-Cokroaminoto.html Diarsipkan 2015-04-16 di Wayback Machine. 2017-07-24 di Wayback Machine., diakses 17 April 2015

7. Achdian, Andi (2017-08-28). https://web.archive.org/web/20191222150023/http://jurnal.masyarakatsejarawan.or.id/index.php/js/article/view/51

8. https://doi.org/10.26639%2Fjs.v1i1.51 Diarsipkan dari versi asli tanggal 2019-12-22. Diakses tanggal 2020-01-20.

9. https://ponorogo.go.id/2022/11/28/hos-tjokroaminoto-guru-bangsa-bergelar-raja-jawa-tanpa-mahkota-yang-lahir-di-ponorogo-dan-cucu-bupati-ponorogo/ Diarsipkan 2023-02-01 di Wayback Machine. ponorogo.go.id (dalam bahasa Inggris). 2022-11-28. Diakses tanggal 2023-10-17.

10. Album 97 Pahlawan Indonesia, Jakarta Departemen pendidikan dan Budaya, 30 Nopember 1987 Nomer Surat Keputusan Presiden terkait pahlawan nasional SK/590/Tahun/1961 pada tanggal 09 November 1961 No. 27 Nama : HOS Tjokroaminoto Lahir : Ponorogo, 16 Agustus 1883 Wafat : 17 Desember 1934

11. Nama Dan Biografi Hadji Oemar Said Tjokroaminoto https://namadanbiografi.blogspot.com/2014/06/nama-dan-biografi-Hadji-Oemar-Said-Tjokroaminoto.html

12. (PDF) Haji Oemar Said Tjokroaminoto: Biografi, Dakwah dan Kesejahteraan Sosial (researchgate.net)

https://www.researchgate.net/publication/347615232_Haji_Oemar_Said_Tjokroaminoto_Biografi_Dakwah_dan_Kesejahteraan_Sosial

13. https://www.bing.com/ck/a?!&&p=aa730011f79577e9JmltdHM9MTcwNDc1ODQwMCZpZ3VpZD0zMmRhM2E0YS01YTA0LTY1MzYtMDhkNS0yYmU0NWI1MjY0ZGYmaW5zaWQ9NTM2Ng&ptn=3&ver=2&hsh=3&fclid=32da3a4a-5a04-6536-08d5-2be45b5264df&psq=oemar+said&u=a1aHR0cHM6Ly9lZHVrYXNpLmtvbXBhcy5jb20vcmVhZC8yMDIxLzExLzI2LzEyNDUwMDA3MS90ZXJueWF0YS1zZXBlcnRpLWluaS1wZXJhbi1ob3MtdGpva3JvYW1pbm90by1kYWxhbS1zZWphcmFoLXBlbmRpZGlrYW4&ntb=1

14. https://www.bing.com/ck/a?!&&p=2e7af007bfce2df3JmltdHM9MTcwNDc1ODQwMCZpZ3VpZD0zMmRhM2E0YS01YTA0LTY1MzYtMDhkNS0yYmU0NWI1MjY0ZGYmaW5zaWQ9NTAwNg&ptn=3&ver=2&hsh=3&fclid=32da3a4a-5a04-6536-08d5-2be45b5264df&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cuYWNhZGVtaWEuZWR1LzExNTkzODExL0FuYWxpc2lzX0Jpb2dyYWZpX0hvc19Uam9rcm9hbWlub3Rv&ntb=1

15. https://www.bing.com/ck/a?!&&p=548aad78b986ce36JmltdHM9MTcwNDc1ODQwMCZpZ3VpZD0zMmRhM2E0YS01YTA0LTY1MzYtMDhkNS0yYmU0NWI1MjY0ZGYmaW5zaWQ9NTAxMQ&ptn=3&ver=2&hsh=3&fclid=32da3a4a-5a04-6536-08d5-2be45b5264df&u=a1aHR0cHM6Ly93d3cuZmFrdGF0b2tvaC5jb20vMjAxOC8wNC9iaW9ncmFmaS1ob3MtdGpva3JvYW1pbm90by5odG1s&ntb=1

16. https://www.bing.com/ck/a?!&&p=8fa70fe3d3ea6fa1JmltdHM9MTcwNDc1ODQwMCZpZ3VpZD0zMmRhM2E0YS01YTA0LTY1MzYtMDhkNS0yYmU0NWI1MjY0ZGYmaW5zaWQ9NTAxMA&ptn=3&ver=2&hsh=3&fclid=32da3a4a-5a04-6536-08d5-2be45b5264df&u=a1aHR0cDovL2pvdXJuYWwuaWFpbmN1cnVwLmFjLmlkL2luZGV4LnBocC9KREsvYXJ0aWNsZS9kb3dubG9hZC8yMTU0LzEwMTg&ntb=1

17. Nurhadiantomo. (2004) Hukum Reintegrasi Sosial: Konflik-Konflik Sosial PriNonpri dan Badan Keadilan Sosial. Surakarta: Muhammadiyah University Press.

18. Amin, M.M.(1995) H.O.S.Tjokroaminoto: Rekonstruksi Pemikiran dan Perjuangannya. Yogyakarta :Cokroaminoto University Press

  • Mirnawat. Kumpulan Pahlawan Indonesia Terlengkap. Cerdas Interaktif, 2012.